Meet'as. Keletas kolegų portretų...

Geriausia jautiesi tada, kai esi tarp bendraminčių. 
Kai nebereikia nė sakinio pabaigt ir visi aplinkui supranta apie ką tu kalbi...
Kai esant kartu nė nepastebi, kad jau seniausia laikas namo...
Kai trumpam stojanti tyla nėra nejauki...
Kai parėjęs namo jautiesi galintis kalnus nuversti...
Kai tiesiog gera būti kartu... net jei ir esam visi skirtingi...



21-mo amžiaus vestuvių istorija ♥ 21st century wedding story

Kai išgirstat žodį "vestuvės", kas pirmiausia ateina į galvą? Balta ilga suknelė, besivelkanti žeme, pora valandų kirpykloj, betvarkant plaukus ir makiažą, jaunųjų išlydėjimas iš namų (dažnai su ašaromis), po visų ceremonijų geras balius, susėdus prie stalų, kuris dažnai nusitęsia ir į kitą dieną...Taip, mes lietuviai mokam švęst :)O dažnai ir persišvęsti (atsiprašau kalbininkų už šį naujadarą).
Bet! Juk nebūtina viską daryti, tai kaip daro kaimynas už tvoros, vien tik to dėl, kad taip visi daro. Šiandien vertinamas savitumas. Išskirtinumas ne vien dėl pačio išskirtinumo, bet kaip saviraiškos priemonė. Būdas pasakyti pasauliui, kad nebijai būti savimi ir didžiuojiesi tuo, kas esi!..
Tad po susitikimo su Diana ir Paulium, ir jų vestuvių aptarimo, aš tiesiog skriste parskridau namo. "Wau" galvojau, "Bus suuuuper linksma ir šiuolaikinė vestuvių istorija". Ir tiesą sakant rašant šį postą pagalvojau, kažin ar kas taip iki šiol ir yra daręs Lietuvoj :D (jei taip, duokit žinot, būt smagu pažiūrėt ;))
Visa istorija fotografuota vestuvių dieną. Nuo pradžios iki galo...Buvo be galo linksma. Ačiū jauniesiems, kad leido būti jų istorijos dalimi :)

Ar jau sėdit su garuojančiu kavos ar arbatos puodeliu? Jei taip, gero Jums žiūrėjimo :)





Nauja šukuosena...

Šiandien rytą mergina nusprendė pasikeisti šiek tiek. Na vis dėl to pavasaris, reikia atsinaujinti, kaip mes moterys ir darom laikas nuo laiko.Šukuosena - puikus būdas tą padaryt... Tik ne kai tau treji su puse ir kai tai darai pati :D
Kol aš eilinį rytą Matą mokinau,kuria puse reikia mautis kelnytes, kur priekis ir kur nugara, Drasita kaip ir visada nubėgo rytinio tualeto.Praėjo geros 5 minutės, Matas jau su teisingai apmautom kelnėm, rengiasi megztuką, Drasitos nėra. Megztukas aprengtas - Drasitos nėra. Einu prie tualeto durų ir klausiu "Ką darai, Drasita?". Tyla. "Drasita?!" Tyla. Kiekviena mama žino, kad tyla kur yra vaikai - laaabai blogas ženklas.Kol darau duris, viena mintis galvoj "... neduok Dieve, vėl močiutės kosmetinėj prasišlavė.." Atidarau, stovi užlipus ant tualeto dangčio su mano manikiūrinėmis žirklutėmis ji sau šukuoseną daro! Žiūri į veidrodį, akys blizga "Mama, zėk kokia gjipka.As pati padajiau. As dabaj gjazi...Migjė ij su gjipka..." Plaukų sruogelės ant žemės mėtosi... akutės blizga iš laimės...
Taip, darželis tikrai vaikų akiratį praplečia. Ir kur reikia ir kur nelabai.
O mes taip ilgai po paskutinio pasikarpymo plaukučius auginom...
Bet gal vis dėl ir į gera viskas :D Gi to pavasaris, metas atsinaujinti!