Kai išgirstat žodį "vestuvės", kas pirmiausia ateina į galvą? Balta ilga suknelė, besivelkanti žeme, pora valandų kirpykloj, betvarkant plaukus ir makiažą, jaunųjų išlydėjimas iš namų (dažnai su ašaromis), po visų ceremonijų geras balius, susėdus prie stalų, kuris dažnai nusitęsia ir į kitą dieną...Taip, mes lietuviai mokam švęst :)O dažnai ir persišvęsti (atsiprašau kalbininkų už šį naujadarą).
Bet! Juk nebūtina viską daryti, tai kaip daro kaimynas už tvoros, vien tik to dėl, kad taip visi daro. Šiandien vertinamas savitumas. Išskirtinumas ne vien dėl pačio išskirtinumo, bet kaip saviraiškos priemonė. Būdas pasakyti pasauliui, kad nebijai būti savimi ir didžiuojiesi tuo, kas esi!..
Tad po susitikimo su Diana ir Paulium, ir jų vestuvių aptarimo, aš tiesiog skriste parskridau namo. "Wau" galvojau, "Bus suuuuper linksma ir šiuolaikinė vestuvių istorija". Ir tiesą sakant rašant šį postą pagalvojau, kažin ar kas taip iki šiol ir yra daręs Lietuvoj :D (jei taip, duokit žinot, būt smagu pažiūrėt ;))
Visa istorija fotografuota vestuvių dieną. Nuo pradžios iki galo...Buvo be galo linksma. Ačiū jauniesiems, kad leido būti jų istorijos dalimi :)
Ar jau sėdit su garuojančiu kavos ar arbatos puodeliu? Jei taip, gero Jums žiūrėjimo :)
* * * ♥ ♥ ♥ * * *
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą