♥Mažasis Domukas♥

Šiandien nebus jokių didelių rašliavų ir pristatymų... nes kartais žodžių nereikia. Tereikia tik žiūrėti ir leisti mintims pačioms surasti tave... mažas naujai į šį pasaulį atėjęs žmogutis, kaip baltas popieriaus lapas, kuriame pradedama rašyti sava istorija...

Matuko Krikštas

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra viena iš gražiausių mano matytų bažnyčių Lietuvoje. Kiekvienas jos metras viduje yra tikras penas akims. Gal todėl ir labai mėgiama turistų. Kol laukiau Matuko ir jo šeimynos, į šią vietą vienas po kito važiavo turistiniai autobusai, o žmonės būriais plūdo į ją. Tiek kalbų įvairovės jau seniai vienoje vietoje buvau girdėjusi... 

Tą dieną į Vilnių važiavau kartu su broliuku. Jau senokai mudu tik du buvom kur pabėgę nuo visų... Vieni du tik... Kelionė atrodė tokia trumpa :)

Po teisybę, kas kartą kai tenka lankytis Vilniuje, viduj stojasi ramybė - jausmas toks, lyg grįžčiau namo. Nors niekada nesu čia gyvenusi. Bet šis miestas atrodo toks artimas ir savas...

Na kaip bebūtų, šis postas yra ne apie mane ir iš debesų kilusią meilę Vilniaus miestui, bet apie mažo berniuko Matuko tapimą krikščioniu. Balti drabužėliai, skaidrios, įdėmios mėlynos akytės - atrodė jis supranta kiekvieną kunigo sakomą žodį. 

 

 

Sveikinu, Matai, tapus mūsų gausios, krikščioniškos šeimos nariu!

 


~~~♥♥♥~~~