Po maždaug metukų susitikom mudvi vėl. Tie patys putlūs žandukai, nuostabiai mėlynos akytės. Tik šį kartą norint paimti ją ant rankų reikia pirma ją pagauti :) Dvi mažos kojytės tapu tapu tyrinėti aplinkinį pasaulį. Viskas įdomu, viską reikia rankytėmis pačiupinėti, paragauti, pajausti... Vienas iš didžiausių džiaugsmų yra stebėti vaiką, atrandantį pasaulį aplink save...
Šį kartą mes susitikom esant itin svarbiam reikalui - tą dieną Paulytė priėmė Krikšto Sakramentą. Bėgiodama su balta suknele po bažnyčia ji atrodė kaip mažas angeliukas. Angeliukas su kibirkštėlėmis akytėse.
Tad mažo angeliuko Krikšto istorija :)
Iki greito!
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą